diktumas

×diktùmas sm. (2) 1. → 1 diktas 1: Ka diktùmo būtų, apvažiuočiau dar visur Grd. Diktùmas to milo – nėkaip nebnuplėšu Vvr. 2. → 1 diktas 3: Na, ir diktùmas tos jūs marčios – per duris nelenda Rdm. Per tą diktùmą nepaeina Gs.